- viengalvis
- viengal̃vis, viengal̃vė bdv. Tų̃ didi̇̀kų herbè pavaizdúotas viengal̃vis erẽlis.
.
viengalvis
Look at other dictionaries:
viengalvis — viengal̃vis, ė adj. (2) NdŽ, D.Pošk, S.Dauk žr. vienagalvis: 1. Viengal̃vis erelis (apie herbą) DŽ. Ketino nupiešti, kaip viengalvis erelis muša dvigalvį B.Sanul. 2. Šito eželė viengal̃vių cibulių Rm. Kerinių cibulių laiškai skanesni negu tų… … Dictionary of the Lithuanian Language
